šienininkas

šiẽnininkas (-inykas), -ė smob. (1) NdŽ 1. Pgg žr. šienautojas 1: Šiẽnininkams bus prastai, kad pradės lyt Vlkš. 2. istor. kas rūpinosi miškų iššienavimu: Šieninykas, kursai užveizėjo, kad visos pievos būtų girėse išpjautos S.Dauk. ║ S.Dauk, NdŽ kas aprūpina šienu.